išeiga

ìšeiga sf. (1), išeigà (3^b) K, BŽ88; R 1. DP18,398 vieta, pro kurią kas išeina, išėjimas: Išeiga prilikta B. Vandeniui ìšeigą padaryti KI137. Ji išskrenda pro tamsiojo urvo išeigą į skaisčią saulę I.Simon. Jis slapta išeiga išbėgo iš savo miegkambario rš. Tas klonis buvo apgaubtas milžiniškomis uolomis be jokios išeigos rš. Valgymas pirma eina burnon, o paskui ìšeigon Vrnv. Neišmanote, jog visa, kas ing burną įeina, eit į pilvą ir išsimeta ing išeigą GNMt15,17. 2. DP493, Ch4Moz33,38, CI224 išėjimas kur iš namų: Išeita pri gyvulio ir pieno parsinešti – ir visos išeigos KlvrŽ. Kokios čia begalia būti ìšeigos, kad vaikas lopšė[je] rėka Vkš. Dar šią savaitę turėsu išeigą į Kretingą Plt. Tau vis tos išeigos, nėra nė kada dirbti Kair. Jam nuolat visokios išeigos, o aš turiu namie tupėt Gs. Žentas vienomis (= vienoms) ìšeigoms, name (= namie) nestovi J. Jozefas mirdamas apie išeigą vaikų Izraeliaus minėjo BtPvŽ11,22. Mun pasitaikė tada didelė ìšeiga Up. 3. prk. išėjimas už vyro, ištekėjimas: Ir išlapojo žalia rūtelė prieš mano išeigėlę Niem20. Tai linksmai augo žalia rūtelė prieš mano išeigėlę (d.) Klvr. 4. išėjimas, pasirodymas scenoje: Aš turiu dvi ìšeigas GK1939,89. Laukdamas savo išeigos, nieko nemačiau rš. 5. DP48, J, Š išėjimas kur nors: Anas tik kasdien prastai nešioja, išeigai turi gerus rūbus Trgn. Kad tik turėtum ìšeigai gerus drabužius, o namie gali ir su prastais dėvėti Trg. Tas kelnes reik pasidėti išeigai Ms. Geruosius rūbus kasdien nešioji, žiūrėk, ir ìšeigai nebeturėsi Svn. Neturiu skarelės nei ìšeigai Ktk. Namie apskurus, o ìšeigoj baisiausia išsipusčius Gs. Moterys išeigai pradėjo siūdintis kykus rš. 6. DP95 iškilmė: Gediminas priėmė juos tenai su didžia iškilme ir išeiga S.Dauk. Vieni atkeliavo paties Vytauto regėti, kiti regėti išeigos karūnavojimo S.Dauk. ║ pasilinksminimas, pramoga: Tavo sūnuo nerūpa mokslas, bet išeigos: kur tik vakareliai, pasilinksminimai, ten ir ans Mžk. Bet per bankietus, išeigas, puikybes prapuolė dalis ir mano gėrybės LMD. Gražūs arkliai – jo didžiausioji išeiga Btg. 7. pinigai, išleidžiami smulkiems reikalams, išėjus į miestą: Mūsų bernai be išeigos nė iš namų neina Dkš. Kiekvienai jų buvo paskirtas didelis kraitis ir mergautinė išeiga rš. 8. vieta, iš kurios išeinama, pradžia: Toliau jis grįžta ir prieina pagaliau prie savo išeigos Vd. 9. galas, pabaiga: Tas žodis turi gražiai skambančią ìšeigą KI137. O išeigos tos rubežies bus iki marioms ChJoz15,11. Veikalo pabaigoje randame šešių regesių „Išeigą“ rš. 10. kryžkelė: Eikitėg tad ant išeigos kelių ir, kuriuos norint rasite, vadinkite svodbon DP350. 11. (viščiukų) išsiritimas: Raugintą pašarą gavusių vištų kiaušiniai buvo daug geriau apvaisinti, ir viščiukų išeiga buvo žymiai geresnė rš. 12. eisena, eiklumas: Arklys geras, tik ìšeigą prastą tura KlvrŽ. Iš išeigos gali nuo tolo pažint Jnš. Turiu išeigą: 100 kilometrų nueičio par dieną Šts. 13. CI189 išeitis: Ta pažintis turėjo dėlei S. Daukanto labai karčią išeigą A1883,42. Tasai sumanymas iškilo kaip vienintelė išeiga prie tolimesnio tvarkymo LTI573. Žiūri ir žiūri, ir nematai jokios išeigos Vd. Prieš nedaugelį dar metų ištekėjimas buvo vienintelė „išeiga“ mergaitėms rš. 14. SE192, M.Valanč, KII130 pasekmė, padarinys, rezultatas: Numano išeigą draugijiškos ir medžiokliškos kovos tarp varsnų A1884,182. Iš to pasidaręs tas susivaidijimas, kurs ant tokios smūtnos išeigos vedė LC1879,52. Deputacijonas nuėjo pranešti jam išeigą rinkimo rš. 15. produkcija, gaminių kiekis: Būtų gera patyrinėti, kokia mėsos išeiga iš gyvo svorio rš. Prekinė grūdų išeiga 1913 metų lygį prašoko beveik dvigubai sp. 16. DŽ geol. vieta, kurioje sluoksnis ar sluoksniai išeina į žemės paviršių. 17. SD426 dvasios pakilimas, ekstazė.